Vakar.. Agnei isvykus ir Emilijai isejus prisedau prie kompiuterio. Ne savojo ir tokio tuscio. Ant ekrano padrikai ismetytos nuotraukos blaske, o nesurusiuota muzika trigde. Ignoruodama visa tai isijungiau savo el. Pasta ir atlikau man begalo svarbu darba - atrasiau Vaidui. Tada idejau istorijos tesini, kurio skaitytojai lauke.. Mhm.. Kiek praejo laiko nuo mano grizimo is Amerikos?
Dabar susimastau.. Kodel nerasiau cia? Juk mano gyvenime viskas apsisuko 90 laipsniu kampu ir tik dabar viskas rimsta. Arba bent jau as ruosiuosi tai kas vyksta sustabdyti. Apibendrinant visa tai ko neisisakiau.. Jausmai pasikeite. Noriu buti viena. Ir manau jau zinau kaip tai padarysiu nieko nenuliudinant ir netgi kaika pradziuginant. (:
Tas tris savaites kol buvau isvykus man reikejo Domo, o dabar kai ji turiu (o taip.. vakar pavadinau ji daigtu kai kalbejomes apie dalinimasi, o dabar ji savinuos) man jo nebereikia. Argi normalu nieko naujausti kai zmogus prie taves liecias buciuoja ir kt.? Nemanau, kad esu bejausme, tiesiog jis ne mano zmogus. Draugaujam menesi ir kas is to? Ismanes istikimas biciulis kaip is Mikes Pukuotuko salsos sokejas. Galva uzia nuo nedoru minciu, taciau as tvardaus, o kartais specealiai ji provokuoju, kad kanors padarytu.. Mane paliktu? Uj nea.. As jam neleisiu to padaryti. Viskas turi vykti pagal grazu MANO plana ir pakolkas.. Viskas kontroliuojama ;D.
Damn.. Kaip as gailiuosi, kad neaprasinejau kiekvienos dienos cia sugrizus. Neatsimenu nieko. Tik pagrindinius dalykus ir tai tartum pro migla.
Gruodzio 8d. guluosi i liginone. Jeigu diedukai man patikes savo loptop'a bus grazaus laiko viska surasyti.
Vakaroop.. Reik nepamirsti nukopijuoti laisku skirtu Vaidui, Teciui, Mamai. Ju deka prisiminsiu viska.
XOXO
