Fierce

Siandiena Mano sapna pertrauke ikyrus telefono vibravimas. Keiksnodama man skambinusiji atsiliepiau.
-Kooo? - uzkimusiu balsu suniurnejau. Ant lovos gulintas mano pudeliukas atsiduso.
-Ka Tuuu? - sarkastiskas Meskiuko balsas.
-Ko nori? - niurzgejima pakeite inkstimas.
-Jau puse dvylikos. Pats metas keltis. Gintare atvarys uz valandos kazkur. Turiu nacos, bet neturiu jogurto. Isiplaunu galva ir atlekiu pas tave.
Toliau seke visu smukmenu derinimas. Taigii. Atsikelus ir susisukus i kaldra nuvezlinau i virtuve, kur pasisyldziau Man specealiai ruosta ant garu virta vistiena, taciau atgrasus jos skonis Mane priverte pasiduoti visagaliui majonezui (atleisk mama). Isijungus "Dosono ilanka" kelias minutes kramsnodama sausus pusrycius beprasmiskai spoksojau i televizoriu. Neuzilgo pasirode Emilija, plaukus susisegus i tvarkynga kuoduka, rankoje laikydama soliariumo krema (jis veikia, pati isitikinau). Greitai buvau nuvaryta nuo teliko ir prasidejo kancios pasak Emilijos trukusios 2h (melas) tuo metu ji sukele dainas ir issitryne kremu. Tai atlikus neapsikentus baladojosi i vonios duris is, kurios As isejau svari ir kvepianti kaip sesi kudikiai. Ta pati itrinim atylikau ir As. Beliko laukti Gintares mielo masiniuko pasirodymo. Neuzilgo pasirode ir ji su vynuogem, jogurtu, nacos, arbuzu ir diiiidele sypsena.
I kiema issinesem gultus. Istiesem hama (Emukas pareiske, kad tai ant jo tai ant gulto gules) ir atsigulem degintis. Paeiliui vartem "Panele" ir siaip svaigom. Praejus valandai po kepimo jos nusprende maudytis. Nepatikliai jas nuzveliau, bet kaip patyres fotografas nusekiau paskui. Mociute visa procesija stebejo kiek itariai, taciau po mano zodziu, kad as tikrai nelysiu i ta "brudna" vandeni nurimo ir vel uzsieminejo savo darbais.
-O cia gilu? - baiksciu balsu paklause Tare.
Po to seke mindziukavimas ir sokimas isibegejus. Taip atsidarem maudymosi sezona. Vanduo po vakarykstes liutes buvo maloniai siltas, taciau islipus i kranta oda vistiek pasiubdavo. Iki valiai prisipliuskene vel grizom prie deginimosi.
Neskaitant keliu nuansu pas ta pacia mociute ir pagedusios Gintares padangos, kurai sutaise tetis vos ne susiemes uz galvos (jei butume nepastebeja vargu ar snd dar gyva sedeciau ir rasyciau), Emos zodziu "tave nudeti veliau ar dabar", pavogto saldainio, nukritusio maudymuko. vos nepamesto lankelio. Viskas kaip bebutu keista praejo sklandziai. Diena vainikavom nuvare i katakombus... Isimaudzius ir isstepus aliejukais isispraudziau i sortukus (dziugu, kad nuo anos vasraos nesustorejau) ir dabar besidziugaudama nauju graziu idegiu esu begalo laiminga. Visgi nesvarbu ka tu veiki ir kur tai darai, svarbiausia kompanija su kuria buni. Dievinu kiekviena akimika praleista su Jumis.. Ir atsiminkit. Musu laukia Bobuuute (chuckle) ;*****

Kitokia.

Kai tarpdury isvydau teti su ryskiai raudonais forsiskais marskinelais pirma mintis sovusi i galva buvo "nepasakyk nieko sarkastisko" nuleidau akis ir vel nukreipiau zvilgsni i savo monitoriaus ekrana. "Toks pats keistas kaip ir Tu pati" pasake kazkuri drauge kai kupina pasididziavimo savo darbo jai ji nusiunciau. Man patiko sitas apibudinimas. Niekada nesakiau, kad esu normali ir Man patinka kai kasnors pasako "uzauk gal pagaliau". Nuobodu visa laika Save valdyti ir kontroliuoti, kad is lupu neisprustu keistas garsas ar rankos nesumosikuotu palei zmogaus nosi padarydamos keista gesta. Tokia jau esu ir nezadu keistis. Sia akimirka As zinau koks yra mano gyvenimas. Vaikymasis kazko nerealaus. Siekimas dalyko, kuris neegzistuoja. Savo uzmojais As skiriuosio nuo kitu savo bendraamziu (nesakau draugu, nes daugumai is ju sito titulo suteik negaleciau prisiversti). Kaip ir daugelis Mano amziaus mergaiciu (taip.. dar karta atsiprasau. Paaugliu) As lygiuojiuosi i vyresnius draugus, taciau nesakau, kad ir jie Mane supranta. Surasti gimininga siela siam pasauli papildo mano tikslu sarasa, kurio virsuje puikuojasi tas neigyvendinamas dalykas. Xa. Nemeluosiu teigdama, kad visada malonu klausytis kitu pasaipu del Mano elgesio tam tikrose situacijose. As kaprizingas vaikas, ka dar galiu pridurti? Trumpomis silpnmo akimirkomis As pavydziu tokiems zmonems kaip Austeja, Ieva, Emilija, Migle, Erika, Egle. Netgi Benita, taciau zmogus, kuriuo nuosirdziai zaviuosi is klases yra tyli mergaite, kurios nedomina nei berniukai (xex vaikinai), nei dazai ar isskirtiniai rubai. Ji nuostabiai piesia, o jos galva pilna keistu minciu. Noreciau, kad ji butu tas zmogeliukas, kuriam galeciau pilnai atsiverti, taciau Mes pernelyg skirtingos. As kaip viesulas sukuosi aplinkui znaibydama, maigydama ir kitaip ja skriausdama, kad ji sutelktu savo demesi tik i Mane. Jai to nereikia. Ji gali sedeti viena ir tyleti. Jai netruksta tusciu plepalu. Jai neidomios ivairios intrigos ir stumimai, kurie laikui begant pasidare neatsiejama Mano gyvenimo dalis. Elena taip pat nesugadinta gyvenimo. Nekaltas Mano Mazas Angeliukas, kurio nezavi rukymai miskeli ar tujose. As tikiu, kad suzinojus, kad As pasitraukiau i tu a le negeruju puse ji Manim nusivyle. Juk kazkada As jai kartodavau, kad man slykstu rukancios ir geriancios mergaites (Paneles). Kazkada buvom vienodos. Dabar As tapau jos priesingybe, taciau kiekviena savo kuno lastele noreciau vel sugrizti i tuos laikus kai Man nerupejo kaip atrodziau. Kai galejau su ja valandu valanadas kalbetis apie Tokio Hotel ir kikenti per tikybos pamokas is Mano perdirbto katekizmo. Xux. (Tikybos mokytoja sake, kad As vedu ja is doros kelio xOO) O kaip Mes bendraujam dabar? Per fizika, nes ji jai turi talenta is jos ispesu atsakymus. Per lietuviu kur Musu sugebejimai apyligiai susikaupusios atliekam uzduotus darbus ir dar.. Pertraukos, per kurias Man buna aktualiausia kaip atrodau. Taigi galiu sakyti, kad kelias iki tuoleto kai neatsiranda kitu norinciu Mane palydeti nesiskaito prie bendravimo. Mes tiesiog nebeturim apie ka kalbetis. Taciau... Neziurint i akivaizdzius Musu skirtumus As visada Ja zavesiuos, nes ji vienintele atsilaiko ir nebijo buti kitokia.

Zombies Ate Her Brain...

Isjungiau muzika, kad galeciau isgirsti plakancia savo sirdi. Tuk... Tuk... Tuk.. Tai nebuvo tai ko tikejausi. Mano viduje siauteja audra maisanti mintis. Taip buna visada kai perskaitau kazka kas Mane suzavi ir sokiruoja. "Dar liko keli puslapiai iki istorijos pabaigos" ikalbeneju Save. Akyse kaupiasi asaros. Visas sukurtas pasaulis stovi pries akis. Word'o lapas ijungtas visa diena po truputi pradeda erzint. Uztenka tik parasyti pirma pastraipos sakini ir Mano pacios kurtu veikeju gyvenimo linija isikraipo. Is akiu dingsta kvaili ir galbut pernelyg atviri pokalbiai. Nejau Mano pirstai ir mintys atsisuka pries Mane Man tokiu svarbiu metu? Kodel guledama lovoje ir godziai rydama kiekviena nuostabios istorijos sakini As mintimis nuklystu prie Savo Pacios sukurto veido. Per tobulo siam pasauliui. Sirdis spurda is susijaudinimo kai jau padejus knyga ant avikailio ir stipriai uzmerkus akis, kad ausra Man netrukdytu nugrimzti i sapnu pasauli, kuriu siuzeto linijas, rubus kuriais veikejai vilkes. jausmus kuriuos jaus ir kita.. Taciau kai visa tai noriu isliet ant lapo viskas dingsta lyg lengvos smilteles uzkritusios ant popieriaus lapo nupustos siurpinancio vejo. Seniau taip nebudavo. As galedavau rasyti valandu valandas neplanuodama nieko. Kiekviena minti sovusia i galva pritaikydavau istorijai, eilerasciui ar siaip, o dabar net skrajodama padebesiais ir viska matydama lyg pro migla negaliu parasyti kazko ispudingo. Piktai atsikandu sakocio ir papurtau galva prisiminus paryciais duota pazada nevalgyt jokiu sudu, kad numesciau svorio. Xa. Uzsigerus rugscia arbata vel palinkstu prie klavieturos i kuria prikrite geltonu trupiniu. I kambari ieina tetis ir pareikalauja, kad Jo dienos proga ijungciau Beyonce - Halo. Apgailetina kai pagalvoji. Skabydama sakoti atsiremiu alkunemis i stala ir nuleidziu galva ant klavieturos. Pasigirsta erzinantis pyptelejimas. Nebeturiu ka pasakyti. Galva tuscia kaip puodyne i kuria dar visai neseniai buvo sudeta pasakisku saldainiu..

Toli Toli..

Tokiomis akimirkomis kaip si supranti ka istiesu reiskia susierzinimas. (trypcioju koja ir i burna isidedu penkta sauksta sausu pusryciu) Kai nenori nieko bloga, kaip atsimoka? Isityciodamas. Naxui naxui naxui. Nesu nuosirdi, taciau to Man perdaug. Sia sekunde As nesu pikta. Nenoriu klykti, verkti, vaikscioti ratais aplink, kad uzpildyciau tustuma atsiradusia galvoje. Dabar As noriu tyliai pasedeti. Ir numaldyti ta nesuvaldoma jausma. Ar dabar tiktu pamineti pavyda? Ne, tai ne pavydas. Man Jis nepatinka. Bet man Jo reikia. Kam? Kad irodyciau, kad galiu Ji tureti? Kazkas auktai aukstai Mane baudzia del tokio savanaudisko mastymo? Ne. Aukstai aukstai nera padaro, kuris galetu itakoti mano likimo tekme. Tai kur suklydau? Nezinau, bet siusti Toli Toli zmones labai smagu.

Frozen In Perfect Time ^^

Kartais noretusi sustabdyti akimirkas, prasprustancias pro pirstus, taciau As to padaryti nesugebu. Netiketai padarytas kadras kuriame iseinu "dailesne" uz trigalvi drakona po ilgo laiko tarpo pasirodo nepaprastai mielas ir zavus. Nebekreipiu demesio i "mazas kaip ziurkes" akis, ta diena lyg specealiai isdygusi spuoga ar "gigantiska" nosi. Zvelgiu i zmoniu veidus, vietas kuriose matau Save. Pasikeitusia. Susvetimejusia, o kartais miela ar net tobulai grazia. Pries akis iskyla vaizdai, mintyse praplaukia pasakytos frazes ir juokingi gestai. Kartais veida papuosia plati sypsena (jai As ateiti busiu dekinga uz rauksleta veida ;D), kartais sirdi perveria nepakeliamas ilgesys, kuri pakeicia liudesys. Mintimis prabegu per visus praleistus metus ir apzvelgiu isimintinas akimirkas, kurias patyriau. Kiek spalvu, zmoniu balsu, ivairiu gyvunu, drabuziu, keistu poelgiu ir asaru maciau. Kiek kvapu uosciau. Medziagu lieciau. Visa tai man parodo, kad gyvenu keistame pasaulyje, kuris nestovi vietoje. Su manimi auga ir mano pasauleziura. Patirti ivykiai man padededa augti, tobuleti. Formuojasi mano charakteris, kuris nera labai tobulas, taciau unikalus - kaip ir betkurio mano amziaus vaiko (atsiprasau. Paauglio. Ne visi gyvena svajoniu pasaulyje ir nenori issaugti ;D). Mes dar nesam suvarzyti panciu vadinamu kasdienybe. Musu gyvenimai priklauso nuo Musu paciu. Klojames Sau ateities kelia, taciau nekiekvienas dziaugias tuo ka turi. Dar po keleriu metu kai ant peciu bus uversti ivairus mokesciai, seima (padek Dieve), butas, suo/ kate, kuri taip pat reikalaus demesio, Mes zvelgsime i nuotraukas ir galvosime kaip butu gerai sustabdyti dziaugsmingas akimirkas. Uzsalti tobulame laike.