Zombies Ate Her Brain...

Isjungiau muzika, kad galeciau isgirsti plakancia savo sirdi. Tuk... Tuk... Tuk.. Tai nebuvo tai ko tikejausi. Mano viduje siauteja audra maisanti mintis. Taip buna visada kai perskaitau kazka kas Mane suzavi ir sokiruoja. "Dar liko keli puslapiai iki istorijos pabaigos" ikalbeneju Save. Akyse kaupiasi asaros. Visas sukurtas pasaulis stovi pries akis. Word'o lapas ijungtas visa diena po truputi pradeda erzint. Uztenka tik parasyti pirma pastraipos sakini ir Mano pacios kurtu veikeju gyvenimo linija isikraipo. Is akiu dingsta kvaili ir galbut pernelyg atviri pokalbiai. Nejau Mano pirstai ir mintys atsisuka pries Mane Man tokiu svarbiu metu? Kodel guledama lovoje ir godziai rydama kiekviena nuostabios istorijos sakini As mintimis nuklystu prie Savo Pacios sukurto veido. Per tobulo siam pasauliui. Sirdis spurda is susijaudinimo kai jau padejus knyga ant avikailio ir stipriai uzmerkus akis, kad ausra Man netrukdytu nugrimzti i sapnu pasauli, kuriu siuzeto linijas, rubus kuriais veikejai vilkes. jausmus kuriuos jaus ir kita.. Taciau kai visa tai noriu isliet ant lapo viskas dingsta lyg lengvos smilteles uzkritusios ant popieriaus lapo nupustos siurpinancio vejo. Seniau taip nebudavo. As galedavau rasyti valandu valandas neplanuodama nieko. Kiekviena minti sovusia i galva pritaikydavau istorijai, eilerasciui ar siaip, o dabar net skrajodama padebesiais ir viska matydama lyg pro migla negaliu parasyti kazko ispudingo. Piktai atsikandu sakocio ir papurtau galva prisiminus paryciais duota pazada nevalgyt jokiu sudu, kad numesciau svorio. Xa. Uzsigerus rugscia arbata vel palinkstu prie klavieturos i kuria prikrite geltonu trupiniu. I kambari ieina tetis ir pareikalauja, kad Jo dienos proga ijungciau Beyonce - Halo. Apgailetina kai pagalvoji. Skabydama sakoti atsiremiu alkunemis i stala ir nuleidziu galva ant klavieturos. Pasigirsta erzinantis pyptelejimas. Nebeturiu ka pasakyti. Galva tuscia kaip puodyne i kuria dar visai neseniai buvo sudeta pasakisku saldainiu..