Kitokia.

Kai tarpdury isvydau teti su ryskiai raudonais forsiskais marskinelais pirma mintis sovusi i galva buvo "nepasakyk nieko sarkastisko" nuleidau akis ir vel nukreipiau zvilgsni i savo monitoriaus ekrana. "Toks pats keistas kaip ir Tu pati" pasake kazkuri drauge kai kupina pasididziavimo savo darbo jai ji nusiunciau. Man patiko sitas apibudinimas. Niekada nesakiau, kad esu normali ir Man patinka kai kasnors pasako "uzauk gal pagaliau". Nuobodu visa laika Save valdyti ir kontroliuoti, kad is lupu neisprustu keistas garsas ar rankos nesumosikuotu palei zmogaus nosi padarydamos keista gesta. Tokia jau esu ir nezadu keistis. Sia akimirka As zinau koks yra mano gyvenimas. Vaikymasis kazko nerealaus. Siekimas dalyko, kuris neegzistuoja. Savo uzmojais As skiriuosio nuo kitu savo bendraamziu (nesakau draugu, nes daugumai is ju sito titulo suteik negaleciau prisiversti). Kaip ir daugelis Mano amziaus mergaiciu (taip.. dar karta atsiprasau. Paaugliu) As lygiuojiuosi i vyresnius draugus, taciau nesakau, kad ir jie Mane supranta. Surasti gimininga siela siam pasauli papildo mano tikslu sarasa, kurio virsuje puikuojasi tas neigyvendinamas dalykas. Xa. Nemeluosiu teigdama, kad visada malonu klausytis kitu pasaipu del Mano elgesio tam tikrose situacijose. As kaprizingas vaikas, ka dar galiu pridurti? Trumpomis silpnmo akimirkomis As pavydziu tokiems zmonems kaip Austeja, Ieva, Emilija, Migle, Erika, Egle. Netgi Benita, taciau zmogus, kuriuo nuosirdziai zaviuosi is klases yra tyli mergaite, kurios nedomina nei berniukai (xex vaikinai), nei dazai ar isskirtiniai rubai. Ji nuostabiai piesia, o jos galva pilna keistu minciu. Noreciau, kad ji butu tas zmogeliukas, kuriam galeciau pilnai atsiverti, taciau Mes pernelyg skirtingos. As kaip viesulas sukuosi aplinkui znaibydama, maigydama ir kitaip ja skriausdama, kad ji sutelktu savo demesi tik i Mane. Jai to nereikia. Ji gali sedeti viena ir tyleti. Jai netruksta tusciu plepalu. Jai neidomios ivairios intrigos ir stumimai, kurie laikui begant pasidare neatsiejama Mano gyvenimo dalis. Elena taip pat nesugadinta gyvenimo. Nekaltas Mano Mazas Angeliukas, kurio nezavi rukymai miskeli ar tujose. As tikiu, kad suzinojus, kad As pasitraukiau i tu a le negeruju puse ji Manim nusivyle. Juk kazkada As jai kartodavau, kad man slykstu rukancios ir geriancios mergaites (Paneles). Kazkada buvom vienodos. Dabar As tapau jos priesingybe, taciau kiekviena savo kuno lastele noreciau vel sugrizti i tuos laikus kai Man nerupejo kaip atrodziau. Kai galejau su ja valandu valanadas kalbetis apie Tokio Hotel ir kikenti per tikybos pamokas is Mano perdirbto katekizmo. Xux. (Tikybos mokytoja sake, kad As vedu ja is doros kelio xOO) O kaip Mes bendraujam dabar? Per fizika, nes ji jai turi talenta is jos ispesu atsakymus. Per lietuviu kur Musu sugebejimai apyligiai susikaupusios atliekam uzduotus darbus ir dar.. Pertraukos, per kurias Man buna aktualiausia kaip atrodau. Taigi galiu sakyti, kad kelias iki tuoleto kai neatsiranda kitu norinciu Mane palydeti nesiskaito prie bendravimo. Mes tiesiog nebeturim apie ka kalbetis. Taciau... Neziurint i akivaizdzius Musu skirtumus As visada Ja zavesiuos, nes ji vienintele atsilaiko ir nebijo buti kitokia.