Isimylejas Zmogus - Laimingas Zmogus???

Koks debilas pasake, kad isimylejas zmogus - laimingas zmogus?

Uz tokius zodzius ju autoriui norisi vozti i veida ir be gailescio nusikvatoti is jo bejegiskumo. Vakar, laiminga tikrai nesijauciau. Laiko stumimas prie pc ar dar blogiau prie telivizoriaus minciu apie ji is galvos neismete. Galu gale neapsikentus atsiguliau i lova. Ka sapnavau - nepamenu, bet esu tikra, kad verkiau, nes atsikelus buvo baisu paziureti i veidrodi.
Tetis parveze submarinu, taigi atzagariais dantimis suvalgiau pries tai atsitrenkdma i kolidoriaus sienos kampa staigiai aptemus akyse. Smilkiny nezymiai dilgciojo. Savijauta jau tada buvo nekokia. Pilku pulteliu saudydama per kanalus nenuosekliai ziurejau kelias laidas, Mtv, filma apie paaugle, kuri nuzude savo mama, kad butu su pateviu (smagu, ane?) ir dar kazka. 23h i kambary suguzejus tevams inksciodama is galvos skausmo paklausiau ar jau greit baigsis naujas per Tv3 pradetas rodyti serijalas (jei buciau ziurejus nuosekliai gal butu sudomines.. Deja). Miegot nenuejau. Nenorejau but viena, plius rode M. Jackson'o atsisveikinimo koncerta. Apie desimt minuciu sedejau tvardydama asras ir pirstu sukdama ratus ties smilkinius. Skausmas nemazejo. Kai tetis pasidomejo ar man skauda galva ir ar kanors siandien valgiau supratau, kad tuoj verksiu. Taigi nestabiliai sviruodama nusileidau i apacia. Leidau asaroms begti. Pasitepus veida kremu, prasibroviau pro nieko nesuprantancia mama. Ji dave vaistu. Pasidomejo ar nesergu. Kai nerisliai sumurmejau, kad nezinau ji paliko mane ramybeje. Issekus griuvau i lova. Visdar perkeista pagalves puse.

Skambant Adrian Lux - Strawberry, smarkiai uzsimerkus bandziau uzmigti, taciau net per garsiausiai grojancia muzika girdejau nevalinga savo kukciojima. Galva plyso ir nezinojau nuo ko. Palaipsniui per kuna perbegdavo karcio ir salcio bangos verciancios mane nusimesti anklode ir atvirksciai. Pasibaigus dainai pagalve buvo permirkusi. Susirangiusi i kamuoliuka, ranka uzmetus ant galvos, giliai kvepuodama bandziau sumazinti skausma. Galvojau apie Ji ir apie M. Jacsona. Ironiska, taciau del jo mirties liudejau labiau nei mirus proseneliui. Tada mano jausmai buvo gana aiskus - pykau del sugadinto gimtadienio. Paveluota reakcija, taciau nakti is manes prasiverze viskas. Galvos skausmas peraugo i pykinima, kuri siaip netaip tvardziau mintimis, kad jei iseisiu is kambrio manes lauks ilgas pokalbis su mama, po kurio man geriau nebus. Burna isdziuvo nuo kvepavimo. Mp3 gulejo ant avikailio, o mano gilius atodusius pertraukdavo tik nauja rauda.

Nepamenu kaip uzmigau, taciau issryto mama atejo i mano kambary. Kelias minutes spoksojo i mane, uzsidengusia veida kaldra ir isejo. Atsikeliau apie 11h, nuo paukscio sukelto triuksmo. Kazkurio metu buvau itikejus, kad tikrai esu Preiloje. Paika as.

Naa.. Ar po visos sitos nesmulkios tirados kasnors gali teigti, kad isimylejas zmogus laimingas????

P. S. Mane visdar lydi vaizdas, kai Tomas juokias susiemes uz pilvo. Siek tiek susikuprines. Primerkes akis, atidengdamas eile baltu, tobulos formos dantu. Ta pati matau ir dabar. Ir vel noriu verkti.