Pasaka.

I lova atsiguliau kai jau buvo prasvite. Pagalve perdejau i kita puse ir uzsitraukiau kaldra ant galvos bandydama isivaizduoti, kad guliu ant prieskarines sofutes Preiloje. Kad mane prikels mama apie 10h ir as spinduliuodama gyvenimo dziaugsmu uzdavinesiu beagale klausimu Tomui ir kitiems. Uzmerkus akis maciau jo sypsenos papuosta veida ir zaklsva megstuka, kuriuo vilkejo vakar ;D dar dabar girdziu jo balsas siulanti man kanors arba tylu kikenima verciantis nusisypsoti.
Beprotiska gyventi svajone, taciau siandien as tai darau. Atsibudus iskart perziurejau savo blog'a, noredama isitikinti, kad savaitgalis Preiloje nebuvo dar vienas mano realus sapnas ;D Kazkodel maniau, kad siandien penktadienis, nepaisydama traiskanotu nuo asaru akiu tikejausi, kad tuoj paskambins mama ir sudiktuos ka veztis i kelione su Simu ir Linu.
Taciau... Viskas buvau aiskiai surasiusi. Daugiau del saves, nei del kitu. Bijau visa tai pamirsti.
Apmaudu.. 15 metu gyvenimas tyciojosi is manes ir tada kai visai nesitikejau padare kazka gero. Supratau kokia buvau paika viska vertindam akimis. Nepasikeiciau. Tikrai ne. taciau man paaiskejo zodziu meile is pirmo zvilgsnio prasme. gal ir skamba begalo banaliai, taciau sykart mane zavejo jis visas. Kiekvienas jo kuno lopinelis.
Sia akimirka as zinau ka reiskia jausti zmogui kazka kas yra tvirciau uz senus isitikinimus. Tikiu, kad nors ir Tomas nebutu buves grazutis liutukas man jis butu patikes. Jo kvapas. Balsas. Ranku mostai. Pirstu svelnumas. Visa tai pasakos detales, pasakos, kurioje buvau savaitgali.